vėtrų slėnis

apie mano kiemo draugelį

Tue, 15 Apr 2008 15:32:15 GMT

pusryčiams atitrauki žaliuzes ir stebi, kaip senoje obelyje juodas katinas medžioja varnėnus
nežinia, už ką labiau "sergi": lyg ir gaila paukščiukų, bet tie sau ramiai suskrenda ant tolimesnių šakų ir švilpauja sau...
lyg ir gaila katino, nes tas taip grakščiai liuoksi, uodega mojuoja, nervuojasi... sau
o aš ką, geriu sau arbatą

vakarienei katinas prisigretina prie manęs, medžiodamas glamones
kalba. gal apie kankinančią meilę (vėl sulysęs, kaip ir kiekvieną pavasarį), gal apie varnėnus, gal šiaip, apie katinišką ilgesį
o aš ką: glostau juodą kailį, kuris įkypuose besileidžiančios saulės išrodo beveik raudonas

pusė blyškaus mėnulio vėl beržo šakose

Mon, 14 Apr 2008 15:08:42 GMT

cha, užteko šiek tiek pasiskųsti, ir štai jums - oras kaip uoga:) ir nesvarbu, ilgam - trumpam, nes mission accomplished: jazminas pasodintas (obejo - trys agrasto jaunikliai, kurie nebeišsiteko po senuko šonu, persodinta krūva narcizų [viliuosi, nesupyko], išrauta vieno neaiškaus medžio [kurį praeitą savaitę nupjoviau, nes taip ir nesulaukiau, kad iš jo kas gražaus/įdomaus išaugtų - mama sodino, ir net pati nežino ką] šaknis, dar kartą apeiti/apglostyti visi medeliai). žemė po tokių lietų - soti iki negalėjimo, kastuvą giliau kišant tik žliugt žliugt, ir saulutei kepinant džiūsta tyliai pliurpsėdama. per savaitę beveik išsprogo serbentų lapai. ir supratau, kad be dviejų ne visai tradicinių priešų (numero uno - laukinės gervuogės, numero due - laukinės avietės), dabar teks amžinai kovoti su mėtomis, kurios ne tik užkėtojo pusę patvorio (per daug jos man nemaišytų, bet...), bet ir klastingai įsiveržė į kaimynų teritoriją, o kaimynai tuomi nėra patenkinti. nieko, padžius žemė, mes su jomis dar pakovosime, o ir po tokių kovų nelieki sudraskytomis rankomis, tarsi būtum bandęs iš krūmo ištraukti įpykusį katiną. be to, tokios kovos skaniai kvepia;)

varnėnai kaimyno vyšniose labai įdomiai švilpavo. kiek meliodijų jie sugeba išmokti?

orai kaip gandrai

Sun, 13 Apr 2008 17:52:17 GMT

na bet ir orelis aš jums pasakysiu... aš, aišku, nieko prieš vėtras ir lietų, bet galėjo dar nors truputį palaukti, kol aš savo sodadaržį susitvarkysiu. o tai mano pankpievė liko tik pašukuota, gėlynai - tik pusiau nuravėti, jazminas, kurį šiandien nusipirkau - nepasodintas... ir šiaip;) sujungimus skauda;/

ką tik mačiau neįtikėčiausią (bent jau man) reiškinį: du gandrus sunkiai besiiriančius prieš vėją vakaro liūties pilkumose. man gandrai visuomet pasitaikydavo ramioje, veik idiliškoje aplinkoje: saulutei šviečiant, žalioje lankoje, žydrame danguje... baltai juodi. o dabar - pilki pilkumoje.

[o žinot, berniukai irgi tiki prietaru, kad pamatysi du gandrus - tai jau ir vedybos gresia tais metasi;) prieš porą dienų važiavom su broliu ir jo kambarioku, ir sakau berniukams, "žiūrėkit, gandras". anie iš karto - "kur?", o paskui su palengvėjimu atsikvėpė - "gerai, kad vienas", ir kažkuris dar pridūrė: "ai, net jeigu kur ir antras būtų, apsimesčiau, kad matau tik vieną";]

šil ir šal

Fri, 28 Mar 2008 12:13:40 GMT

Kovas vis dar kovoja. Su savimi, musiau;) Kartais jaučiuosi, lyg papuolusi į in ir jan, šilumos ir šalčio galėtynes, tik kaip įsiraityti į tą vidurio vingį, pagauti pusiausvyros giją? Nebūčiau aš gyvas barometras, gal sugebėčiau į viską žiūrėti per estetikos prizmę, bet kai besimušantys atmosferos frontai tradiciškai susimano patraiškyti sąnariukus bei galvą, toji prizmė ima byrėti. Bet vis tiek, trumpos nuožmios pūgos - gražu, o vakarykščių debesų faktūra ir spalvos - žodžiais sunkiai apsakomos, sniego išryškintas senos obels kamienas - tikras gamtos šedevras.
Šil. Vakar bibliotekos kavinėje teko vos ne akrobatika užsiiminėti, kad mano traškučiams - keliams ir plaštakoms - tektų kuo daugiau saulės šviesos (+šilumos), bet kad galva ir knyga liktų šešėlyje ir dar, kad būtų nors šiaip taip išlaikytas padorumas;) Užpavydėjau katėms.
Šal. Šiandien rytą už namo kampo šešėlyje (ir tik šešėlyje) plonas sniego sluoksnis ant beveik žalios žolės.
Aš sukausi aplink stalą paskui šilumą. Sniegas sukosi aplink namą paskui šaltį. Šil ir šal.

pavasarėjimai

Sat, 22 Mar 2008 21:19:12 GMT

žiema baigėsi. ir ne dėl to, kad rytoj Lietuvoje prasideda klimatinis pavasaris. jaučiu pavasarėjimą. stipriai. visa esybe, kad ir kas ji būtų.

iš pradžių buvo vėjo kvapas. pavasarinis. cha, jis vis dar mane virkdo, ypač kai darban einant šiaurys ašaras spaudžia (ir kartais atrodo, kad jos ims ir prie skruosto prišals), ir dar prausia (kartais sniegu, kartais lietumi - sako, sveika;). bet gi kvepia ne šalčiu, o bundančia gyvastim...

paskum - gėlytės. snieguolės labiausiai (žibučių dar nemačiau, bet tikiuosi rytoj ištaisyti šį paklydimą). našlaitės šiemet visai netinka nei pirminiams, nei antriniams pavasario požymiams, mat žydėjo po darbo langais visą žiemą. pradėjau temptis kvietkus namo: vieną dieną - freziją, kitą - rožę, trečią - "nežinau_pavadinimo"...

trečium... paukščiai. poruojasi varnai. kurią dieną zylė beveik įkyriai virkavo medyje, o šalia jos - nematytas paukštelis juodais žandais. o užvakar girdėjau vieversį. štai taip.

ir jau visai pavasariškai smegenys atjunginėja mane anksti vakare (šiandien - išimtis), gramzdindamos į ilgą miegą. gerai, kad pilnėjantis mėnulis siunčia ryškius sapnus (kurių vis tiek neįsimenu), o tai sakyčiau, kad trečdalį gyvenimo dabar veltui prapučiu...

labai smagu dabar stebėt pavasario-žiemos kovas: vieną akimirką žiūrėk žiema (o antradienio rytas buvo gražiausias šiais metais širdį saldinintis žiemos rytas, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų), kitą - jau pavasaris. anądien per penkioliką minučių stebėjimo supratau, kas tas yr mišrūs krituliai: lengvai krito smulkios snaigės, tuoj pat tirpdamos ant asfalto, lyg cukraus pudra ant liežuvio, paskui ėmė drėbti stambiais kąsniais, po kelių minučių pakeliu akis - jau lynoja, o saulei trumpam iškišus nosį iš už debesų nuo stogo čiurkšlėmis vanduo pasiliejo. taip, saulutė jau smagiai kaitina: eini eini susisukęs nuo šalčio, o ji tik išlenda ir brūkšt šiluma per kojas... jau darosi įdomu, ryt atsibudus bus sniegas ar lietus ar saulė. pamatysim.

ir jau norisi rašyt, po ilgos ilgos pertraukos.
.............................................................................

geras vakaras. atrodo, nieko gi ypatingo nepadariau, tik susitvarkiau kambarius, prileidau į namus daug daug gaivaus oro, išsimaudžiau, išpurenau patalus, išlukštenau kiaušinius iš svogūnų lukštų, nekantraudama, kokios gi šįkart spalvos išėjo... paprasti ritualai...
eisiu dar mėnulio pažiūrėti pro langą
ir sapnuot

ramios jums nakties ir džiugaus ryto:)

Thu, 06 Mar 2008 16:48:28 GMT

susinervijau;( taigi susiruošiau vis tik eit miestan, per pūgą ir šiaip, jau apsirengiau, jau susidėjau visus reikmenis, jau... o abonentinio ir nerandu. ir šian ieškau, ir ten, ir dar kaži kur... žodžiu, ilgai ieškojau. tai dabar namie sėdžiu, nervuojuos, ir visas pasididžiavimas savimi (na, dėl to, kad "per pūgą ir šiaip") išsisklaidė kaip dūmas.

vienadienė žiema

Thu, 06 Mar 2008 14:39:38 GMT

na, tebūnie, gal ji truks ir dvi dienas, tačiau aš jau vargais negalais perprogramau smegenis laukti pavasario (kai visokios žydinčios snieguolės ir visokios kitokios gėlytes akis bado - kur čia nepersiporgramuosi), todėl ilgo malonumo nesitikiu. va tik, tas "malonumas" gražus už lango, o namo keliaujant (ir du sunkiausius maišus produktų betįsiant) tai sniegas ir dantis bei lūpas atmušė, ir akis išbadė, ir šiaip, porą kartų vos neišsitiesiau šlapioje košėje. kaži ko aš porą dienų per toliarodį į pietryčių Lietuvą besižvalgydama seilę varvinau...

bet gi gražu... tik ar ryšiuos aš dar šį vakarą per laukus į miestą trenktis? jaučia širdukė, kad joga eilinį kartą nuplauks.

Aplink du Va...

Tue, 19 Feb 2008 18:39:37 GMT

Šventės buvo smagios (o ypačiai dėl to, kad bent trumpam sugrįžo žiema). Tiesa, susitraukė jos taip pas mus, praktiškai į vieną dieną (bent jau oficialiai), bet vis tiek - smagiai spalvingos. Ketvirtadienį, pirmojo Va(lentino d.) proga masiškai bėrė visus širdelėmis, o penktadienį, antrojo Va(sario 16-osios) proga staiga pagausėjo geltonos-žalios-ir-raudonos. O penktadienį mūsų vyresniokai, net nežinau kokia proga, surengė šokių vakarą. Su suknelėmis, šukuosenomis ir kostiumais. Šoko valsą, čia-čia ir dar kažką. Gražumėlis:)

Ketvirtadienį taip smagiai parpūtė mane namo pūga (bene primoji šiais metais?): einu sau, saulutė šviečia, gražu, ramu, pavasariu dvelkia, ir staiga ėmė stumti nugaron. Atsisuku - už manęs pilkuma. Pasivijo, ėmė caksėti kietomis snaigutėmis. O priešais saulė dar šviečia. Tokia tyli pūga. Va, tik tas snaigių caksėjimas į žemę ir nušiurusius piktžolių stiebus - it pilkas debesis skėrių.
Penktadienį žiemos nemačiau (tik jaučiau - ir pirmą kartą šiais metais išsitraukiau savo žieminį paltą) - vis bėgte ir bėgte.
Šeštadienį miške bėgdama į krūmus radau daug daug kiškio pėdsakų sniego likučiuose. O po eglėmis - tamsu, jokio baltumo. Taip keista: juk po geros žiemos būtent ten sniegas ilgiausiai išlieka. Ir išvažinėtas, kietutėlis miško keliukas (mano mašina buvo teigiamai brolio įvertinta;).
Sekmadienį žiemos neliko: tik lietus už lango.
Pirmadienį: ne žiema už lango.
Šiandien - ne žiema:(

muzikinis savaitgalis

Sun, 10 Feb 2008 16:51:56 GMT

vakar visai netyčia (chm chm;) praleidau vakarą per visas šešias televizijas klausydamasi muzikos. tiesa, kažkurioje regioninėje reklamų fone grojo kažkuri regioninė radijo stotis, o net nežinau ko per TV3 ilgai neištvėriau (LNK duetai irgi nelabai teužkabino). Užtat kuo nuoširdžiausiai kaifavau žiūrėdama Lietuvos dainų dešimtuką: ne tiek nuo įvairių dainorių, kiek nuo gyvos muzikos ir gyvo komentavimo. Taip smagu buvo matyti dėžutėje ne tik daugiau ar mažiau steriliai žiopčiojančius dainininkus su aplinkui besisukiojančiomis šokėjėlėmis, bet ir stebėti, kaip savo partijas atlieka muzikantai. Respect, kaip sakoma. Dar karts nuo karto spustelėdavau LTV antrąją, Alinos Orlovos paklausyti, bet... pasirodo, nors ji man ir labai patinka, tačiau ilgai klausytis jos balso negaliu. O štai klausytis jos veido - dar ir kaip: seniai bemačiau atlikėją, kuris taip nuoširdžiai ir gražiai dainuoja kūnu (ne papais, atleiskite už išsireiškimą), akimis, visa mimika skleisdamas tokią šilumą ir jausmus...

šįryt chorelis buvo baisiai užsimiegojęs. dėl įvairiu priežasčiu. atplušau visa sukaitusi ir užkimus(teko gražiai pabėgėti iki autobuso, o šalto oro mano bronchai oj kaip nemėgsta), tai visai žvali buvau, bet gi sopranai... klausykit, kam teko choruose dainuoti: ar visi sopranai mėgsta taip užtempti? aišku, mes neprofesionalai, repeticijos geriausiu atveju būna kartą per savaitę, ir giedant dirigentas prieš nosį nemojuoja, bet pastoviai tos laibagerklės tempia ir tempia, o šiandien tai iš vis, tragedija...

ech, vėl norisi kokio muzikinio projektuso.

some addictions are better than others...

Sun, 10 Feb 2008 16:31:54 GMT

... bent jau save aš tuo stengiuosi paguosti. Visiškai įklimpau į House MD. Sušniokštusi savin trečią sezoną, ketvirtąjį stengiuosi dozuoti (siunčiuosi tik po vieną seriją), bet kas iš to: juk kiekvieną kartą pabaigusi žiūrėti vieną turiu tvardyti save, kad tuoj pat nepulčiau ieškoti kitos. Ne visada susitvardau;/

Beje, ar prisimenate kokį kitą rimtesnį Hugh Laurie vaidmenį, ar čia bus tas atvejis, kad aktorius turi sulaukti savo valandos, idant jo talentas pilnai išsiskleistų? Visa, ką prisimenu aš, tai nedidelis anglų aristokrato vaidmuo "Sense and Sensibility", tėtukas filme "Mažasis Stiuartas Litllis", ir dar vienas iš niekšelių kažkuriame iš "Šimto ir... dalmantinų". Žinoma, galėčiau eiti pagooglinėti ar dar kur nors, bet;)

Wed, 06 Feb 2008 08:46:10 GMT

back to pink pills - welcome numbness
kaip visada - absoliučiai netikėtai:( nors... būta ženklų.
ai, išgyvensim;)

Fri, 01 Feb 2008 13:53:00 GMT

klausausi kaip kažkur vamzdžiuose kaukia vėjas, stebėdama lauke dūkstančias snaiges (dabar visai jos smulkutės, o tik prieš valandą temdė dangų didžiuliais kąsniais), ir nesitiki, kad rytą mačiau, labai trumpai, nuostabiai švelnų saulėtekį: rytuose netikėtai pliūptelėjo nekaltas rausvumas, nieko bendro neturintis su plastmasės pramone, užliejo dangų, bet po kelių minučių nusėdo į švino pilkumą. ramybėje. o kai ėjau į darbą, vėjas nuo medžių jau draskė varnas.

serialų auka

Wed, 23 Jan 2008 12:34:13 GMT

Jėėėtau, kaip noriu miego... aišku, pati kalta, kas liepė skaityti iki trečios ryto. Taip, taip, vis dar paskedusi Ugnies ir ledo dainoje (trečios dalies antra pusė), o dar savaitgalį pasidaviau pagundai pasižiūrėti vieną kitą House MD seriją ir baigėsi viskas tuo, kad sužiūrėjau pusę trečio sezono (tik dėl to, kad atros pusės neturiu;). Esmi silpna, kai geri serialai (knyginiai ir televiziniai) ranka pasiekiami: ištiesi tą ranką ir nebegali sustoti;(

/išėjo kavos/

belaukiant

Wed, 23 Jan 2008 09:42:00 GMT

Na, laukiu aš žiemos, laukiu... Pasižiūriu pro langą į žydinčias našlaites bobutės kieme, į kalendorių, į manų kruopas (sniegas, atseit), krentančias iš dangaus, į našlaites, kalendorių, našlaites, žydinčias. Sunku belaukt, bet gi žmonės, juk dar tik sausio pabaiga. Belieka tik tikėt būrimais iš papjautos kiaulės tulžies... ir nepasitikėti netikėtai pavasariška saule ir balomis, ir...

Jeigu ne kalendorius, sakyčiau, kad gal dabar ir ruduo: krenta aplinkui la... atsiprašau, žmonės krenta kaip lapai, ir vaikai, ir kolegos. Tie, mažesnieji, tai labai laukia kada bus karantinas paskelbtas. Gal ir bus.

paskendau

Wed, 16 Jan 2008 14:31:38 GMT

...darbuose. Ai, bet su jais visada taip būna.
Bet dar labiau (visa galva, mintimis... tik dar be sapnų) pasinėriau į The Song of Ice and Fire pasaulį. Ne laiku, gal ir ne vietoj, bet pati žinojau, kuo rizikuoju, kai pasiėmiau antrą dalį. Šiandien užbaigsiu. Kaip atsilaikyt ir nepaimt likusių (kurios taip gundančiai guli ant lentynėlės)? O tai visai prapulsiu...

tas keistas nutikimas kwietkui naktį

Tue, 08 Jan 2008 13:59:30 GMT

šiąnakt patyriau visiškai nesankcionuotą (chirurginę) intervenciją: buvo padaryta nemokama plastinė operacija. atsibundu staiga, tamsoje, o lūpa net pulsuoja. apsičiupinėju - skauda ir stipriai patinus. prieš akis tuoj housai md ir kitos klinikinės istorijos prabėgo, galvoju, jau viskas, alerginė reakciją į kažką prasidėjo. dar apsičiupinėjau kaklą, gerklę - ne, neištinę. o aš jau beveik save laidoti pradėjau (na žinote, hausai md ir kt.). nukepurnėjau vonion - akurat, atleiskite už išsireiškimą, lūpa lyg botokso ar kaip ten vadinasi, privaryta. dar nuėjau pas mamą ir jau galutinai supratau, kad nesapnuoju. pradėjau ieškoti vaistų nuo alergijos - neradau. mintyjau intensyviai, kas man čia galėjo atsitikti, bet nesumintyjau nieko... kol negrįžau į lovą. žiūriu - ogi vabalas kokis ant sienos tupi. plokščias toks, nariuotas. chirurgas vadinasi. iš kur - neįsivaizduoju. parazitas. aš jį į stiklinį buteliuką, jei kas dar pasireikštų - negali žinoti, ko pasigriebsi po atsitiktinių, tsakant, santykių.

vaikštau dabar lūputes atkišusi. ne labai simetriškai atrodo, bet... visai nieko;) reikia tik džiaugtis, kad suparazitino ne nosies galiuką.

gulinčių nemuša

Fri, 04 Jan 2008 17:20:45 GMT

...bet aš jau pradėjau užsiiminėti savismarka (na, kai truputį smerki save už šį bei tą). vietoj to, kad kaip nors naudingai praleisčiau laiką (mama iš lovos dar neišleidžia;) - paskaityčiau ar šiaip - torrentauju. pasiknisiau po linkomanijos sandėliuką; ir to noriu, ir ano, o ir sąlygos siuntimuisi puikios (siurbėlių savaitė), bet va dėt nėra kur. planavau šiek tiek praplėsti kontuperio savo mielojo galimybes, bet mašiniukas per daug nukando... gaila, o čia dar teo mėnesiui spartą padidino: atseit dovana, bet aš žinau, pagunda tai, pagunda (punta kompas baitus net apsiputodamas). va, parsisiųsčia ir tą, ir aną. nors... kur aš dėčiau dešimt GB Žvaigždžių dulkių net neįsivaizduoju.

na gerai, einu kosėt toliau...

pošventės

Thu, 03 Jan 2008 18:23:56 GMT

šventės buvo gerai. per meetą prisižvengiau taip, kad maniau veido raumenų patempimą gausiu. lyg pagal užsakymą gražiai gražiai pasnigo. naujuosius sutikau su geriausia drauge - su trupučiu triukšmo ir ugnies šėlsmo ant taurakalnio ir ilgu pasivaikščiojimu naktinėmis vilniaus gatvėmis. ech.

o dabar jau trečia diena pošvenčių. kaip tų pagirių. lovytėje. n litrų arbatos, n litrų prakaito, kiektai kosulio, temperatūros ir pikto skausmo suvaržyto akipločio (ar čia man vienai pakilus temperatūrai galvos skausmo nebeima jokie vaistai, ar kaip?). šiandien po pietų pagaliau atsitempiau į lovą kompiuką, galvojau, pažiūrėsiu House MD, o pasirodo brokuotą sezoną parsisiunčiau;( Neteisybė, kažkokia...

duonos keliais ir kiti gruodžio 28 dienos malonumai

Fri, 28 Dec 2007 18:55:36 GMT

Pernai taip smagiai su kolektyvu pasivažinėjus alaus keliais, šiemet buvo nuspręsta prie užkand... duonos pereiti. Perėjimas buvo trumpesnis, bet ne mažiau smagus. Pasivažinėjom link Anykščių, apsiprekinom ir ing Niūronis patraukėm (na ten, kur arklių muziejus). Gražioj šimtametėj troboj papasakojo mums apie krosnis, niežus, duonos raugimą ir kepimą bei dar smagių dalykėlių, leido po menką kepaliuką suformuot, pašovė į krosnį ir paleido pasiganyti, kol duona keps. Linksmai pasižvygaudami aptrepsėjom arklių muziejų (arklių ten ne kažin kas, tik viena TOKIA apgailėtina iškamša, kaip koks Gediminas bevirstanti, kad net baugu... teisa, pakeliui begrįžtant įžvelgėme ant kelio kanopų pėdsakus, tai arklių ten vis gi yra;), net ant supynių pasisupom, ir tadu atgal trobon sugužėjom. O ten jau stalai padengti, visokiais valgiais nustatyti... žodžiu, prisivalgėm. Dar truputį triukšmavom (visai, VISAI truputį), truputį dainavom, paskui duonos kepaliukus atsirinkom ir namo. Smagumėlis.

O dabar - malonumai:

- mama ryte nuvogė iš manęs dešimt minučių miego: įsliuogė lovon dar nesuskambėjus žadintuvui ir ėmė kutenti. Pabudau pikta kaip širšė ir zirziau atitinkamai, bet dabar taip smagu atsiminti:)

- tik išėjus į lauką virš galvos rūke prašlamėjo būrelis paukščių. Varnos, tikriausiai. Šešėliai.

- sniegas, aštrokas, triukšmingas (būna ir taip), krintatis už trobos lango, krintatis ant galvos, krinatantis į akis. Sniegas kaime. Kaip seniai taip bebuvo. Neišpasakyto baltumo.

- neišpasakyto senumo obelis pakalnėlėje, pakeliui į lauko tupyklą. Pakumpusi, sueižėjusi, su kiauryme krūtinėje, bet vis dar gyva.

- ugnies stebėjimas. Gyvos ugnies duonkepėje krosnyje. Užsimerkiu - ir matau.

- duonos kvapas, šviežiai iškeptos.

- kvatojimas, besaikis, beribis, kvatojimas. Linksmumėlis;)

- vandens sukūrys, lendantis į vamzdžius vonioje. Žiū - ir nebėra jo.

GB: Day 4 (Cambridge-Ipswich)

Thu, 16 Aug 2007 20:45:59 GMT

Ketvirtoji diena issimuse is ritmo jau pacioje pradzioje, nes: a) gan velai issivarciau is lovos; b) pusbrolio gyvenimo drauge ir vaiko motina spejo issikrapstyti is savosios; c) reikejo gi man pasisneketi su ja. Na ir pasisnekejom.

O paskui viskas nuvaziavo, jei ne sunkeliais, tai bent jau aplinkeliais. I traukini spejau normaliai, taciau kadangi Anglijoje savaitgaliais megsta gelezinkelius paremontuoti, kol pasiekiau Cambridge teko persesti du kartus: is traukinio i autobusa, o kiek pavaziavus - vel i traukini. Sun... aplinkeliai buvo visai mieli, pavyzdziui, suzinojau, kad Stanstedas, i kurio oro uosta skraidina Ryanair, visai mielas miestelis (o jo gyventojai gan priesiskai nusiteike planuojamo oro uosto ispletimo atzvilgiu).

Ech, gal atspesite, mielieji, kur kwietkelis visai noretu mokytis? Kad ir visa gyvenima? Jatau, as ten besimokydama ir numirt galeciau;) Cambridge na labai jau mielas miestelis. O jeigu jame dar nebutu ir turistu gauju (sic!) butu visai proto rojus. Kadangi kojos jau sunkokai besivilko begtute, issinuomojau dviratuka (jis tikrai pravercia, jei nori viska pakankamai greitai apziureti, nes miesto centras issipletes) ir... Siaip as labai dekinga kantriems vairuotojams, praeiviams ir kitiems dviratininkams, nes "laikytis kaires" oj kaip sunku. Ka dar galiu pasakyti? Koledzai - pasakiski, pieveles su antytemis (o gal zasytemis) - zalios zalios, gluosniai virs gondolu pilnos upeles - tikri svyruokliai, dviraciu - gausu, lyg butu visas Siauliu fabrikas isparceliuotas. Mielas amatu turgelis Visu Sventuju skverelyje.

Tradiciskai grizinejau "tiesiai per aplinkui". [beje, jura irgi buvo suplanuota, bet paskambinau i studentu rezidencijos registratura ir suzinojau, kad jeigu nespesiu pasicekininti iki 23.00, bus blogai]. Ipswichas paliko keista ispudi. Dar vienas pajurio miestas (tiesa, siauros ilankos gilumoje, is kur pacios juros nesimato), raudonu plytu namai, sen bei ten issimete 15-16 amziaus pastatai, tuscios gatves (savaitgalio vakaras), bet pilni pubai. Ir labai nudailintas. gal net sterilus pasirodytu, bet savotiskai mielas.

A, pakeliui i ji gelezinkelius vel remontavo, taigi teko vaziuoti autobusu. Trukumas - ilgesne kelione. Pliusai - amiesteliai ir apylinkes, kuriu pro traukinio langus nepamatysi (nes begiai paprastai buna pylimais arba krumynais atskirti nuo likusio pasaulio). Taigi, suzinojau, pavyzdziui, kaip gyvena kiaules Rytu Anglijoje. Ogi laukuose. Ir turi, deglosios, namukus, praktiskai - vilas;) gulineja sau, knisinejasi po plika zeme, o kai nudega ar perkaista - eina i namuka paguleti. Ir dar, aplink Newmarket pilna zirgynu, laaabai daug, o kazkur miesto vidury jie net turi paminkla lenktyniu zirgui.

Grizau, ir begte kraustytis.

Tue, 07 Aug 2007 21:14:56 GMT

taip negera... kaip tik ruošiausi rašyti pusiau džiaugsmingą postą apie pasiruošimus kelionei, kai kieme išgirdau rėkiant moterį. šaukėsi pagalbos, vyrų pagalbos. kol nubėgau iki balkono, kad suprasčiau, kas dedasi (kieme kaip tyčia visiškai tamsu, net langai nedega, baisu), girdėjau ją tik nueinančią, bekūkčiojančią. niekas nepasirodė, niekas neišlindo, nors rėkė po gretimo namo langais, praktiškai. šūdas. pasijutau visiška bejėgė:(:(
o šiandien rytą pro langą pasižiūrėjusi pamačiau šeimyninio auto vairuotojo dureles atidarytas. nu, galvoju, negi brolis naktį grįžęs, paliko. nueinu - ogi magnetofonas išneštas.
visa kita -smulkmenos.
ne, nemalonu kažkaip.
:(

apie keistus smegenų vingius

Thu, 02 Aug 2007 08:12:54 GMT

Prieš kelis metus pastebėjau, kad smegenys sunkiau priima naują informaciją, o seną sėkmingai užmarinuoja arba nublukina. Atmintis mano niekada nebuvo "superinė", tačiau labiausiai nusiminiau, kad pasidarė sunkiau mokytis naujas kalbas (pavyzdžiui, žodžius iš tiesų tenka kalti, nebeišeina, kaip anksčiau, tarsi savaime išmokti). Na va, pagalvojau, senstu.
Dabargi atsitiko toks dalykas: intensyviai ieškau mašinos ir skaitmeninio fotoaparato. Tai smegenėlės siurbte siurbia info apie įvairius techninius dalykėlius su tais dviem punktais susijusius. Sakyčiau, su pasimėgavimu, gerai, kad dar nečepsi. Negarantuoju, kad tas žinias atminty ilgai išlaikysiu, bet... Gal iš tiesų, laiks nuo laiko reikia keisti protinės veiklos profilį?

intymūs pasimatymai

Tue, 31 Jul 2007 19:43:02 GMT

Nuo to laiko, kai prie jūros pradėjau atostogauti viena (broliai išaugo, mama vasarom dirba pasaulio pakrašty, su draugais kažkaip nesusiorganizuoju), mūsų pasimatymai tapo dar intymesni, dar gilesni. Pamatau ją - ir įkrentu visa siela. Ypač jei ji banguota, jei siaučia vėjas, o dangumi neplaukia, bet lekia debesys. Ir žuvėdros klykia. Ir vaikai. O ji vis atbėga ir atsitraukia, atšniokščia ir nudunda, vartosi kaip pakvaišusi ir meilinasi. Norėtų įtraukti. Tikriausiai. Bet aš, kaip ta nedrąsi mergaitė, visa sakau: ne, ne, ne. Ir lipu krantan.

Tiesa, šiemet Baltijoje dar nesimaudžiau, bet užtenka ir to nuolatinio šniokštimo ir ūžesio. Net nepastebi, kaip pralekia laikas, o tu, pasirodo, jau kelias valandas stebi besikeičiančius debesis, ir įsimylėjusi žiūri į bangas. Pirmyn - atgal, aukštyn - žemyn.

Ir dar, taip nuostabiai, dainavau jai Apocaliptiką. Iš pradžių Bittersweet, paskui Farewell, vėliau - dar kažką. Buvo taip gera... sunku žodžiais nusakyti. Visada jai dainuoju. Niekam kitam taip. Nes kai ji dainuoja kartu - siela veržias laisvai ir aukštyn-platyn-gilyn... Niekas negirdi, tik ji.

]:(

Wed, 25 Jul 2007 16:27:16 GMT

Na va, užsirezervavau bilietus ir London Plus Pass tad penktadienį eisiu pinigų atsikratyti (ech), jeigu niekas, žinoma, nepasikeis (tfu tfu tfu... nors, jeigu pasikeistų į pigesnę pusę - neprieštaraučiau)

Ir, kaip čia pastaruoju metu tapo madinga (:), truputį susinervinau.
a) pasirodo, turint pasą, bet neturint asm. tapatybės kortelės, vienok norint pastarąjį dokumentą įsigyti, reikia atsisakyti paso ir tada arba gauti tik asm. tapatybės kortelę (dešimt lt., dvi-trys savaitės be jokios "skubos tvarkos"), arba imti du kart jau minėtą dokumentą (dešimt litų...) ir naują pasą (šešiadešimt lt., mėnuo, apie skubos tvarkas nebeklausiau). Na, dar labai pagalvosiu, bent jau kurį laiką.
b) savo prekybos centre neberadau savo sojų grietinėlės; vietoj jos - neaiškios konsistencijos, su gausybe E nauja sausa grietinėlė; na gerai, nuėjau kondensuoto ieškot - kaip iššluota; na, galvoju, paieškosim Mū; Mū radau, bet tik plakamos. Belieka tik nutaisyti liūdną karvės veidą (oj, jau nutaisiau;)

daktare daktare, ar aš sveika?

Tue, 24 Jul 2007 11:20:21 GMT

Man... man taip netikėtai ėmė patikti... mašinos. Na, aš ir anksčiau jas mėgau, galėdavau pasakyti spalvą, numerį, dydį ir ar graži, ar nauja. Dar skyriau kai kuriuos simbolius (be tų, kur pavadinimas užrašytas - skaityt tai aš moku). O dabar, dabar... aš tuoj pradėsiu skirt markes! Negaliu liautis nužiūrinėjusi pravažiuojančių, stovinčių kieme, aikštelėse, pakabintų internete... Beveik kaip kokia iškrypėlė. Ką man daryt?