| kwietkelis ( @ 2008-04-13 20:42:00 |
na bet ir orelis aš jums pasakysiu... aš, aišku, nieko prieš vėtras ir lietų, bet galėjo dar nors truputį palaukti, kol aš savo sodadaržį susitvarkysiu. o tai mano pankpievė liko tik pašukuota, gėlynai - tik pusiau nuravėti, jazminas, kurį šiandien nusipirkau - nepasodintas... ir šiaip;) sujungimus skauda;/
ką tik mačiau neįtikėčiausią (bent jau man) reiškinį: du gandrus sunkiai besiiriančius prieš vėją vakaro liūties pilkumose. man gandrai visuomet pasitaikydavo ramioje, veik idiliškoje aplinkoje: saulutei šviečiant, žalioje lankoje, žydrame danguje... baltai juodi. o dabar - pilki pilkumoje.
[o žinot, berniukai irgi tiki prietaru, kad pamatysi du gandrus - tai jau ir vedybos gresia tais metasi;) prieš porą dienų važiavom su broliu ir jo kambarioku, ir sakau berniukams, "žiūrėkit, gandras". anie iš karto - "kur?", o paskui su palengvėjimu atsikvėpė - "gerai, kad vienas", ir kažkuris dar pridūrė: "ai, net jeigu kur ir antras būtų, apsimesčiau, kad matau tik vieną";]