| kwietkelis ( @ 2008-03-22 22:37:00 |
| Entry tags: | pavasaris |
pavasarėjimai
žiema baigėsi. ir ne dėl to, kad rytoj Lietuvoje prasideda klimatinis pavasaris. jaučiu pavasarėjimą. stipriai. visa esybe, kad ir kas ji būtų.
iš pradžių buvo vėjo kvapas. pavasarinis. cha, jis vis dar mane virkdo, ypač kai darban einant šiaurys ašaras spaudžia (ir kartais atrodo, kad jos ims ir prie skruosto prišals), ir dar prausia (kartais sniegu, kartais lietumi - sako, sveika;). bet gi kvepia ne šalčiu, o bundančia gyvastim...
paskum - gėlytės. snieguolės labiausiai (žibučių dar nemačiau, bet tikiuosi rytoj ištaisyti šį paklydimą). našlaitės šiemet visai netinka nei pirminiams, nei antriniams pavasario požymiams, mat žydėjo po darbo langais visą žiemą. pradėjau temptis kvietkus namo: vieną dieną - freziją, kitą - rožę, trečią - "nežinau_pavadinimo"...
trečium... paukščiai. poruojasi varnai. kurią dieną zylė beveik įkyriai virkavo medyje, o šalia jos - nematytas paukštelis juodais žandais. o užvakar girdėjau vieversį. štai taip.
ir jau visai pavasariškai smegenys atjunginėja mane anksti vakare (šiandien - išimtis), gramzdindamos į ilgą miegą. gerai, kad pilnėjantis mėnulis siunčia ryškius sapnus (kurių vis tiek neįsimenu), o tai sakyčiau, kad trečdalį gyvenimo dabar veltui prapučiu...
labai smagu dabar stebėt pavasario-žiemos kovas: vieną akimirką žiūrėk žiema (o antradienio rytas buvo gražiausias šiais metais širdį saldinintis žiemos rytas, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų), kitą - jau pavasaris. anądien per penkioliką minučių stebėjimo supratau, kas tas yr mišrūs krituliai: lengvai krito smulkios snaigės, tuoj pat tirpdamos ant asfalto, lyg cukraus pudra ant liežuvio, paskui ėmė drėbti stambiais kąsniais, po kelių minučių pakeliu akis - jau lynoja, o saulei trumpam iškišus nosį iš už debesų nuo stogo čiurkšlėmis vanduo pasiliejo. taip, saulutė jau smagiai kaitina: eini eini susisukęs nuo šalčio, o ji tik išlenda ir brūkšt šiluma per kojas... jau darosi įdomu, ryt atsibudus bus sniegas ar lietus ar saulė. pamatysim.
ir jau norisi rašyt, po ilgos ilgos pertraukos.
........................................
geras vakaras. atrodo, nieko gi ypatingo nepadariau, tik susitvarkiau kambarius, prileidau į namus daug daug gaivaus oro, išsimaudžiau, išpurenau patalus, išlukštenau kiaušinius iš svogūnų lukštų, nekantraudama, kokios gi šįkart spalvos išėjo... paprasti ritualai...
eisiu dar mėnulio pažiūrėti pro langą
ir sapnuot
ramios jums nakties ir džiugaus ryto:)