Aplink du Va...
Šventės buvo smagios (o ypačiai dėl to, kad bent trumpam sugrįžo žiema). Tiesa, susitraukė jos taip pas mus, praktiškai į vieną dieną (bent jau oficialiai), bet vis tiek - smagiai spalvingos. Ketvirtadienį, pirmojo Va(lentino d.) proga masiškai bėrė visus širdelėmis, o penktadienį, antrojo Va(sario 16-osios) proga staiga pagausėjo geltonos-žalios-ir-raudonos. O penktadienį mūsų vyresniokai, net nežinau kokia proga, surengė šokių vakarą. Su suknelėmis, šukuosenomis ir kostiumais. Šoko valsą, čia-čia ir dar kažką. Gražumėlis:)
Ketvirtadienį taip smagiai parpūtė mane namo pūga (bene primoji šiais metais?): einu sau, saulutė šviečia, gražu, ramu, pavasariu dvelkia, ir staiga ėmė stumti nugaron. Atsisuku - už manęs pilkuma. Pasivijo, ėmė caksėti kietomis snaigutėmis. O priešais saulė dar šviečia. Tokia tyli pūga. Va, tik tas snaigių caksėjimas į žemę ir nušiurusius piktžolių stiebus - it pilkas debesis skėrių.
Penktadienį žiemos nemačiau (tik jaučiau - ir pirmą kartą šiais metais išsitraukiau savo žieminį paltą) - vis bėgte ir bėgte.
Šeštadienį miške bėgdama į krūmus radau daug daug kiškio pėdsakų sniego likučiuose. O po eglėmis - tamsu, jokio baltumo. Taip keista: juk po geros žiemos būtent ten sniegas ilgiausiai išlieka. Ir išvažinėtas, kietutėlis miško keliukas (mano mašina buvo teigiamai brolio įvertinta;).
Sekmadienį žiemos neliko: tik lietus už lango.
Pirmadienį: ne žiema už lango.
Šiandien - ne žiema:(
![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
kwietkelis) wrote,
