vakar visai netyčia (chm chm;) praleidau vakarą per visas šešias televizijas klausydamasi muzikos. tiesa, kažkurioje regioninėje reklamų fone grojo kažkuri regioninė radijo stotis, o net nežinau ko per TV3 ilgai neištvėriau (LNK duetai irgi nelabai teužkabino). Užtat kuo nuoširdžiausiai kaifavau žiūrėdama Lietuvos dainų dešimtuką: ne tiek nuo įvairių dainorių, kiek nuo gyvos muzikos ir gyvo komentavimo. Taip smagu buvo matyti dėžutėje ne tik daugiau ar mažiau steriliai žiopčiojančius dainininkus su aplinkui besisukiojančiomis šokėjėlėmis, bet ir stebėti, kaip savo partijas atlieka muzikantai. Respect, kaip sakoma. Dar karts nuo karto spustelėdavau LTV antrąją, Alinos Orlovos paklausyti, bet... pasirodo, nors ji man ir labai patinka, tačiau ilgai klausytis jos balso negaliu. O štai klausytis jos veido - dar ir kaip: seniai bemačiau atlikėją, kuris taip nuoširdžiai ir gražiai dainuoja kūnu (ne papais, atleiskite už išsireiškimą), akimis, visa mimika skleisdamas tokią šilumą ir jausmus...

šįryt chorelis buvo baisiai užsimiegojęs. dėl įvairiu priežasčiu. atplušau visa sukaitusi ir užkimus(teko gražiai pabėgėti iki autobuso, o šalto oro mano bronchai oj kaip nemėgsta), tai visai žvali buvau, bet gi sopranai... klausykit, kam teko choruose dainuoti: ar visi sopranai mėgsta taip užtempti? aišku, mes neprofesionalai, repeticijos geriausiu atveju būna kartą per savaitę, ir giedant dirigentas prieš nosį nemojuoja, bet pastoviai tos laibagerklės tempia ir tempia, o šiandien tai iš vis, tragedija...

ech, vėl norisi kokio muzikinio projektuso.

• Mini Sitemap:

• Post to Journal
• Downloads

• LJ Gift Shop
• Safety Tips

• Support & FAQs
• Be a Support Volunteer

• Feedback & Contact Us
• Report Abuse

• Site News
• More... (Full Sitemap)