| kwietkelis ( @ 2008-02-01 15:46:00 |
klausausi kaip kažkur vamzdžiuose kaukia vėjas, stebėdama lauke dūkstančias snaiges (dabar visai jos smulkutės, o tik prieš valandą temdė dangų didžiuliais kąsniais), ir nesitiki, kad rytą mačiau, labai trumpai, nuostabiai švelnų saulėtekį: rytuose netikėtai pliūptelėjo nekaltas rausvumas, nieko bendro neturintis su plastmasės pramone, užliejo dangų, bet po kelių minučių nusėdo į švino pilkumą. ramybėje. o kai ėjau į darbą, vėjas nuo medžių jau draskė varnas.